Mes patys esame savo gyvenimo kūrėjai
Kas yra karma ir 12 jos principų
Dažnai išgirstu kaip žmonės į kairę ir į dešinę mėtosi karmos taškais. Padarykite tą ar aną, tada gausite šimtą karmos taškų, jei nepadarysite/nepasakysite – gyvenimas jums išminusuos dar dešimt karmos taškų. Labai nuoširdžiai abejoju, kad taip sakydami jie retai kada susimąsto, kokią istoriją ir prasmę slepia tikroji karma. Tai ne šiaip sau žodis. Rytų kultūroje karmos principai atitinka tiek, kiek nuoširdžiai tikintiems krikščionims dešimt dievo įsakymų. Tad ką gi vis dėlto tai reiškia?
Karmos reikšmė
Karma lietuviams reiškia priežastį ir po jos einančią pasekmę. „Kaip šauksi – taip ir atsilieps“,“lazda turi du galus“, „ką pasėsi, tą ir pjausi“ – tai tik keletas senovės išminties perliukų, puikiai atspindinčių karmos veikimo principą. Tačiau kalbant apie induizmą ir budizmą – į karmos prasmę sutelpa šiek tiek daugiau. Tikroji prasmė aiškinama kaip praėjusiuose gyvenimuose atliktų gerų ir blogų darbų visuma, nulemianti likimą būsimuose gyvenimuose. Karmos principais besivadovaujantys žmonės suvokia, kad nežinojimas neatleidžia mūsų nuo atsakomybės priežasties ir pasekmės akistatoje.
Karma induizme
Ši sąvoka iškilo smprotaujant apie pomirtinį žmogaus likimą, kur Rigvedos rašytiniuose šaltiniuose minimi „protėvių kelias“ ir „dievų kelias“ glaudžiai susieti su elgesiu gyvenimo metu ir sprendžia, ar bus ir kokiu pavidalu bus sugrįžta į žemiškąjį gyvenimą. Karmos reikšmė induizmo religijoje vėliau gvildenama upanišadose, kur viena iš ryškesnių minčių yra ta, jog žmogus savo mintimis ir veiksmais, aukščiausios realybės siekimu bei suvokimu gali įveikti karmos dėsnį.
Indų kultūroje mokslas apie karmą vadinamas Samsara, kur teigiama, kad visi veiksmai yra įrašomi ir priklausomai nuo veiksmo tipo – padeda arba nepadeda tolimesniam likimui siekiant sustabdyti pakartotinius užgimimus.
Karma budizme
Budizmas šį žodį reiškia savaip – labiau kaip psichologinį, o ne fizinį aspektą. Pasak Budos, karma veikia tik tada, kuomet ketinama imtis veiksmų, sąmoningai formuojančių žmogaus būdą, apsprendžiančių polinkius, būsimus veiksmus ir po jų sekančias pasekmes. Mūsų valia – tai puikus karminis atspindys, susiformavęs iš pasikartojančių veiksmų. Budistai karmą vadina „įpročio jėga“, kur paklusimas jam sutelpa priežasties ir pasekmės dėsnyje. Sąmoningas veiksmų atlikimas palieką gilų pėdsaką kiekvieno žmogaus pasąmonėje.
Karminiai ryšiai
Karma veikia ne tik tarp mūsų asmeninių minčių ir elgesio modelių, sukėlusių atitinkamas priežastis bei pasekmes, tačiau ir tarp pačių žmonių. Gyvenime būna, kad sutinkame, atrodo, visiškai mums netinkamus žmones, tačiau vis negalime jų paleisti, lyg kas būtų pririšęs. Jeigu santykiai su kitais asmenimis ne patys geriausi ir jūs kenčiate – sakoma, kad tai yra mokestis už jūsų praeituose gyvenimuose padarytas skriaudas kitiems žmonėms ir šiame gyvenime tenka taip „susimokėti“. Vienus santykius keičia kiti, kur tie patys dalykai kartojasi, tarsi, užburtu ratu. Ir taip vyksta tol, kol neatrandame savyje atsakymų į klausimus, užbaigiančius karminio užmokesčio grandinėlę. Karminiai ryšiai gali sieti nebūtinai mylimuosius, tai taip pat aktualu ir darbe, šeimoje, kurioje gimstame ar kitoje artimoje aplinkoje, kur santykis su žmonėmis neišvengiamas. Kuomet su mumis elgiamasi ne taip, kaip norėtųsi, dažnai pradedama galvoti, jog tai karma mums atlygina už visus blogus žodžius ar veiksmus, praeituose gyvenimuose sukėlusius kitiems skausmą.
Kartais karma atlygina ne už mūsų, bet ir kitų giminėje esančių artimųjų klaidas, kurias, deja, nešame kaip karminę naštą prieš savo pačių valią. Gera žinia yra ta, kad net ir negalėdami išvengti mums primestos karmos taisyklių, galime viską pakeisti ir pakreipti savo gyvenimus tinkama linkme. Kaip tai padaryti – plačiosiose interneto erdvėse galima rasti itin daug informacijos. Sąmoningas žmogus gali padvigubinti gerus dalykus savo gyvenime ir perpus sumažinti tai, kas blogai, tereikia žinoti kaip tai padaryti ir nepamiršti, jog pokyčių procesas pareikalaus nemenkų pastangų.
12 Karmos dėsnių, kurių derėtų nepamiršti
1. Didysis dėsnis. Viskas, ką paleidžiame iš savęs – mums sugrįžta, tad jei norime gyvenime daugiau taikos, laimės, draugystės ir meilės – patys privalome šiuos dalykus skleisti kitiems.
2. Kūrėjo dėsnis. Būkite patys savo gyvenimo kūrėjais – apsupkite save žmonėmis ir dalykais, kuriuos mėgstate ar mylite bei sąmoningai norite, kad jie būtų jūsų gyvenime. Didžiąja dalimi mes patys esame kūrėjai, todėl, kad nepriklausydami nuo išorinio pasaulio, savo mintimis, žodžiais ir darbais galime susikurtį jį tokį, kokio patys norime.
3. Nuolankumo dėsnis. Situaciją pakeisite tik tuomet, kai visa širdimi ją priimsite. Šis dėsnis moko pakeisti požiūrį į dalykus ar žmones, kurių negalime kontroliuoti. Belieka tik suprasti, kad yra dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso, tad tenka susitaikyti ir priimti viską taip, kaip yra.
4. Augimo dėsnis. Patys esame savo gyvenimo kelio šeimininkai, tad pagrindinis tikslas yra ne nukeliauti nuo taško A iki taško B, bet tame kelyje kažko išmokti, t.y. nenustoti augti ir tobulėti, nuolatos keistis.
5. Atsakomybės dėsnis. Mūsų aplinka atspindi mus pačius, tad už tai kas dedasi išorėje didžiąja dalimi esame atsakingi tik mes patys.
6. Tarpusavio susiejimo dėsnis. Kiekvienas žingsnis asmens gyvenime formuoja naujus įpročius, o praeitis, dabartis ir ateitis yra glaudžiai susiję, tad prieš ką nors darydami turėtumėte gerai pagalvoti apie poveikį ateičiai.
7. Koncentracijos dėsnis. Galvojimas vienu metu apie skirtingus dalykus neįmanomas, tad siekdami to, kas gera, nepaliksite vietos blogiems dalykams.
8. Patirties dėsnis. Šis dėsnis kalba apie tai, kad žinios ateina tik iš patirties. Jei mes kažką patyrėme, vadinasi žinome, jei patyrimo nebuvo – tuomet tai tik susiformavusi nuomonė.
9. Čia ir dabar dėsnis. Tai bene sunkiausiai įgyvendinamas dėsnis skubantiems ir nuolatos į ateitį susikoncentravusiems žmonėms. Kada gyventi, jei ne dabar? Tai vienintelis laikas, kada galime kažką pakeisti ir nepasiduoti atgyvenusiems praeities modeliams.
10. Permainų dėsnis. Tikrosios permainos gyvenime atkeliaus tada, kai nustosime kartoti tas pačias klaidas. Toks pats elgesys, mąstymas ar veiksmas neatneš mums skirtingų rezultatų.
11. Kantrybės ir atlygio dėsnis. Nuoširdžiai įdėtos pastangos visuomet atsiperka. Tad turėkite kantrybės, siekdami tikslų nepasiduokite pusiaukelėje.
12. Visata mums duos tiek, kiek mes jai duosime. Darykite gerus darbus nesitikėdami nieko atgal. Visi geri dalykai sugrįš pas jus dvigubai, nebūtinai iš tų pačių žmonių ir tuo pačiu pavidalu. Nepamirškite, kad nuoširdžiai įdėtos pastangos tikrai neliks nepastebėtos.
Kaip išvalyti karmą?
Kaip apvalyti karmą? Taisyklė labai paprasta – teisingi veiksmai, žodžiai ir mintys čia ir dabar. Pirmiausiai, ką derėtų padaryti – tai išsivalyti vidų nuo neigiamų minčių bei emocijų, kurios gali nesąmoningai įtakoti mūsų veiksmus. Tą padaryti galima įvairių praktikų dėka: meditacija su smilkalais, joga, seminarai bei kita veikla, skatinanti pozityvų nusiteikimą ir mąstymą. Kuomet švari galva – rankas taip pat norisi išlaikyti švarias, tad geri darbai neišvengiami. Atminkite, kad nesate bejėgė būtybė – savo pasirinkimais, mintimis, žodžiais ir darbais jūs visuomet galite kažką pakeisti.
5 būdai, kaip tavo mąstysena tave stabdo
Ar kada nors buvo taip, kad rytą
prabundi blogos nuotaikos ir automatiškai galvoji, kad visa diena bus suknista,
o tada iš tikrųjų tokia ir būna? Arba kai susidaro sudėtinga situacija ir
atrodo, kad nėra jokios išeities, tada sau sakai, kad dabar tai tikrai
susimausi ir galiausiai taip atsitinka? Tarsi pats save prakeiktum.
Ar kada nors pagalvojai, kas už viso to slypi?
Mes tai žinome. Tai tavo mąstysena.
Mąstysena yra bendras požiūris ir įprastas galvojimo būdas. Tai tarsi laipteliai – naudokitės jais teisingai ir pereikite į kitą lygį arba nesinaudokite jais ir užsigaukite (vis dėlto nemanykite, kad į kitą lygį pereisite be traumų).
Tikėkite ar ne, tačiau žmogaus mąstysena yra vienas iš veiksnių, skiriančių sėkmingus žmones nuo nesėkmingų. Todėl turime suprasti, kuo skiriasi šių dviejų tipų žmonių mąstysena.
Stanfordo psichologė Carol Dweck nustatė, kad žmonėms būdingi du mąstysenos tipai – fiksuota ir besiplečianti. Ir didžiausias skirtumas tarp jų yra tas, kaip suvokiami iššūkiai, kliūtys, pastangos, kritika ir kitų sėkmė.
Tie, kurie turi fiksuotą mąstyseną, yra linkę:
- Vengti iššūkių
- Lengvai pasiduoti
- Pastangas laikyti bergždžiomis
- Ignoruoti naudingus, bet neigiamus atsiliepimus
- Jausti grėsmę, kai kitiems sekasi
O kas būtų, jei išmoktum klaidas laikyti pamokomis, o iššūkius – galimybe tobulėti ir augti? Na, tuomet pasaulis būtų tau po kojų.
5 veiksniai, kurie neleidžia pasiekti sėkmės ir pasukti mintis augimo linkme ir kurių savo mąstysenoje reikia vengti.
1. Neigiamas nusiteikimas
Ar kada nors buvai pradėjęs naują projektą ir tada netyčia viską sugadinai su tokiais savo komentarais, kaip „tai nepavyks“ arba „per daug gerai, kad būtų tiesa“?
Jei ne – puiku. Jei taip – tada pats laikas tai pakeisti ir pažvelgti į šviesiąją pusę, nes neigiamas nusiteikimas dar niekam nepadėjo. Ypač sau, nes yra įrodyta, kad neigiamos emocijos gali pakenkti sveikatai.
Kiti neigiamo nusiteikimo trūkumai yra šie:
- Esi labiau linkęs priimti neigiamus sprendimus ir pasirinkimus
- Neigiamai nusiteikę žmonės dažnai būna itin kritiški kitų atžvilgiu
- Neigiamas nusiteikimas neleidžia pastebėti teigiamų galimybių
Atmink, kad proga pasitaiko ir nepasikartoja, tad jei nori judėti į priekį, reikia kažką daryti.
2. Savęs menkinimas
Mes visi kartais abejojame savimi. Tokie klausimai, kaip „Ar galiu tai padaryti?“, „Ar aš turiu patirties?“, „Ar man pavyks?“ – greičiausiai buvo kilę ne kartą. Vis dėlto neįprask nuolat abejoti savimi.
Kartais savikritika ir abejonės gali būti naudingi. Pavyzdžiui, kai baigi kokį nors projektą ir bandai įvertinti, ką galėjai padaryti geriau, tuomet gali pasimokyti iš savo klaidų ir ateityje jų nekartoti. Vis dėlto turi būti atsargus, kad nenukryptum nuo siauros takoskyros tarp sveikos ir toksiškos savikritikos.
Kitas dalykas, kurio turėtum vengti kalbant apie kritiką, yra per daug jaudintis dėl to, ką kiti pagalvos apie tai, ką darai. Jei kažkas tave kritikuoja, paklausk savęs – ar tai konstruktyvi kritika, ar tiesiog visiška nesąmonė? Patikėk, šis klausimas tau nepaprastai padės.
Kokią iš to galime padaryti išvadą? Tavo protas gali būti ir geriausias draugas, ir blogiausias priešas. O kad jis dirbtų tau, o ne prieš tave – turi jį treniruoti.
Keli būdai tai daryti:
- Meditacija
- Apsupti save žmonėmis, kuriais žaviesi, ir iš jų mokytis
- Kartais iššokti iš savo komforto zonos
Jei nori sulaukti pasisekimo, turi patikėti, kad sugebi ir gali tai padaryti. Todėl pirmas dalykas, kurį gali padaryti, yra išmokyti mąstyti kitaip.
Taigi nuo šiol užuot sakęs „Ar galiu tai padaryti?“, sakyk „Padarysiu tai kuo geriau“.
3: Nesėkmės baimė
Nesėkmių išvengti neįmanoma. Tikrai. Tačiau kaip reaguoti į nesėkmes, priklauso nuo mūsų pačių. Galime leisti sau liūdėti ir nieko nedaryti, arba galime pasimokyti iš savo klaidų, kad ateityje kažką padarytume geriau.
Pavyzdžiui, įsivaizduok, kad visada norėjai pradėti savo verslą ir internetu pardavinėti savo pagamintus sveikinimo atvirukus, tačiau niekada nedrįsai pradėti tai daryti, nes bijojai, kad niekas nenorės jų pirkti.
Visų pirma norėčiau pacituoti vieną populiariausių pasaulyje roko grupių – jei nebandysi, niekada nežinosi.
Antra, nepamiršk fakto, kad 79% mažų startuolių išsilaiko savo pirmuosius verslo metus. Taigi, ką daryti, jei patenki tarp to 21 % nelaimingųjų?
Geriausia būtų pabandyti suprasti, kodėl nepavyko ir ko galėtum pasimokyti, kad ateityje pasisektų.
Vinstonas Čerčilis kartą pasakė:
„Sėkmė nėra galutinė, nesėkmė nėra lemtinga: svarbiausia išdrįsti tęsti.“
4: Stebuklo laukimas
Ar tiki stebuklais? Tiesą sakant, nesvarbu, ar tiki, ar ne – jei esi įpratęs laukti, kad kažkas įvyks, užuot ėmęsis veiklos – vadinasi, tikrai save stabdai.
Neveikimas gali baigtis apgailestavimu. O kalbant apie apgailestavimą – kai Amerikos psichologų asociacijos tyrėjai paprašė žmonių įvardyti, dėl ko jie gyvenime daugiausia apgailestavo, 76% respondentų nurodė, jog tai buvo nepadaryti dalykai, kurie būtų padėję jiems realizuoti save.
Tai ką daryti?
Pradėk paprastai. Pavyzdžiui, paimk popieriaus lapą ir užrašyk, ką iš tiesų nori pasiekti. Tada užsirašyk realistinius žingsnius, kaip šį tikslą pasiekti.
Pavyzdžiui, jei nori plėsti savo sveikinimo atvirukų verslą, gal vertėtų bendradarbiauti su kitais menininkais? Taigi gali sudaryti strateginę partnerystę ir pasiekti, kad tai būtų naudinga tau ir tavo verslui.
Taigi, ko galima iš to pasimokyti? Nelauk stebuklo. Daryk ką nors ir pats sukurk tą stebuklą.
5: Pokyčių baimė
Yra šimtai dainų ir posakių apie tai, kad „pokyčiai yra gerai“ ir t. t. Tačiau kai kuriuos žmones pokyčiai baugina.
Įsivaizduok, kaip jaustumeis, jei tavo viršininkas pasakytų, kad įmonė reorganizuota ir nuo rytojaus būsi pavaldus kitam asmeniui?
Kai kuriems ši žinia sukeltų tam tikrą stresą, nes neaišku, ko galima tikėtis. Tuo metu kiti tai gali suvokti kaip galimybę savo darbiniame gyvenime pradėti naują etapą.
Žmonės bijo pokyčių, nes jiems nepatinka išeiti iš savo komforto zonos. O kas, jei naujasis vadovas bus griežtesnis? Tai reiškia, kad gali tekti labiau stengtis. Vadinasi, daugiau jokių 15 minučių kavos pertraukėlių kas valandą su kolegomis.
Tačiau jei tavo darbo diena atrodo maždaug taip, galbūt jau laikas imtis pokyčių, atsikratyti baimės ir išnaudoti visas savo galimybes augti.
Pabaigai
Viskas, ką mes darome savo gyvenime, yra mūsų žodžių, minčių ir veiksmų atspindys. Mūsų mintys, žodžiai ir veiksmai rodo, kokį mes matome pasaulį ir kokie yra mūsų sąmoningi ir pasąmoningi įsitikinimai.
Taigi reikia galvoti apie augimą ir mokymąsi, o ne likti toje pačioje vietoje. Aišku, lengviau pasakyti nei padaryti, todėl reikia lavinti savo mąstymą, kad jis būtų sveikas, ambicingas ir dirbtų tau. Ne prieš tave.
Masažas: stebuklas, daromas rankomis
Daugeliui mūsų masažas asocijuojasi su ramybe ir atsipalaidavimu, tad tikrai ne visada blogai pasijutę ar net išgirdę apie ligą išbandome masažą kaip gydomąją priemonę. Ir visai be reikalo.
Sveikam žmogui masažas gali būti puiki prevencinė sveikatos stiprinimo priemonė, o sergančiajam – gydymas ar kompleksinė jo dalis, padedanti greičiau pasveikti. Nauda ir sveikam, ir sergančiam. Pagrindinė masažo nauda – raumenų ir emocinės įtampos mažinimas, kraujo ir limfos apytakos stimuliavimas. Masažas pagreitina prakaito ir riebalinių liaukų veiklą, padeda suderinti endokrininę ir nervų sistemą. Atliekant masažą, nuo kūno paviršiaus pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, oda geriau kvėpuoja, tampa elastingesnė, lygi. Masažas sumažina nuovargį, o sveikam žmogui suteikia žvalumo, didina darbingumą. Sergančiajam lengvas masažas sumažina skausmą.
Dažniausiai masažai rekomenduojami sergant sausgyslių ligomis, patyrus minkštųjų audinių ir sąnarių traumas, rankų ir kojų kaulų lūžius, iškrypus stuburui, sergant periferinės sistemos ligomis, pavyzdžiui, juosmens ir kryžmens osteochondroze, tarpšonkaulinių nervų, sėdimojo nervo neuralgija. Sergant kvėpavimo, virškinimo ligomis, pavyzdžiui, lėtiniu bronchitu, bronchine astma, kai priepuoliai aprimę, taip pat galima skirti masažus. Ypač rekomenduojama sėdimą darbą dirbantiems žmonėms arba sergantiems stuburo ir sąnarių, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo organų ligomis, po operacijų.
Nugaros masažas yra vienas reikšmingiausių žmogaus organizmui. Nugaroje gausu kraujagyslių ir nervų. Visas funkcijas žmogaus organizme reguliuoja nervų sistema. Masažuojant daroma įtaka nervų sistemos dirglumui. Vadinasi, atliekant stiprų judesį, žmogus išbudinamas, o švelnų – nuraminamas. Taip sukeliamos atsakomosios reakcijos vidaus organuose. Masažas turi terapinį poveikį sergant daugeliu ligų, padidėjus įtampai nuramina, atpalaiduoja raumenis po sporto ar jo metu patirtų traumų. Tai ypač aktualu, jei pradedama sportuoti staiga arba po žiemos, kai raumenys dar aptingę.
Norintiems pradėti sportuoti, rekomenduojama atlikti klasikinį masažą, kai išjudinami raumenys, suaktyvinama kraujotaka, išjudinami raumenys. Tad žmogus, atėjęs pasportuoti, nepatiria traumų, sąnariai ir raumenys jau būna pasiruošę pakelti krūvį. Pasportavus taip pat rekomenduojamas atpalaiduojamasis masažas, kuris padeda greičiau pasišalinti raumenyse susikaupusiai pieno rūgščiai.
Masažas – tai ne tik atpalaiduojantis ritualas, bet ir stresą, įtampą mažinanti procedūra, kompleksinė įvairių ligų gydymo dalis. O rinktis tikrai yra iš ko. Štai pagrindinis klasikinis Švediškas masažas tinka įvairaus amžiaus žmonėms – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.